Švarus lapas, kuriame neįspaustas nei vienas žodis, neišlieta nei viena eilutė. Po truputį prisipildantis, raidė po raidės, skiemuo po skiemens, mintis po minties. Pasileidžiantys sakiniais po baltas pievas lyg juodos avys. Kartais triukšmingai, irzliai ir nevaldomai, kartais kukliai, švelniai ir romantiškai. Nelygu diena, nuotaika, įspūdžiai. Kartais įkvėpimas išsivaduoja kaip prastas tualetinis vanduo, kartais lieka gerų kvepalų šleifas. Mūzos neturi tvarkaraščio, jos aplanko tuomet, kai pačios to nori. Atsisėda ant peties ir šnabžda, ir meilikauja, o pirštai vos spėja bėgioti klaviatūra, popieriumi arba telefono mygtukais, žodžiai susivelia, susiraizgo, susispaudžia, dėlioji frazes, nebe sakinius, pamiršti taškus, kablelius ir lietuvybę, nes mūzos nelaukia, jos greitos ir nenuspėjamos, net nepastebėsi, kaip nuskries ir liksi nuleidęs galvą. Šaukštai po pietų, taip sakoma?
juodos avys 2010 | temp
2ff7e9595c
Comments